..Grožis malonus akims, bet kvapas žavi sielą...
Ar tikrai nemandagu ir kvaila rūpintis savimi?
Pabrėždami savo fizines, intelektualines ar moralines savybes, kartais atrodome tuščiagarbiai ir lengvabūdiški, o visa tai atrodo neteisinga, nors taip nėra.
Epicò sako: „tuštybė yra tarsi teatro kūrinys; tai reiškia žiūrėti, priprasti prie stebėjimo, pasinerti į save ir apmąstyti; niekas nebūtų tuščias, jei nematytų savęs ir, svarbiausia, jei nebūtų matomas.
Vanesia – tai vidinės kalbos išraiška, kuri nenori sužavėti, bet žavi savo paprastumu.
Šioje operoje pirmieji du aktoriai – bergamotė ir geltonasis mandarinas, kurie iš karto išsiskiria dėl šviesos, energijos ir gaivaus vaidmens, o kaip ir teatre, rainelė tampa garso takeliu, kuris lydės visą operą.
Vanesia pradedama lėtai nuo lengvos įžangos, bet padeda kitiems veikėjams išeiti ir pasakyti savo nuomonę. Aromate juntamos našlaitės subtilumas ir imbiero gyvumas, tačiau kol kūrinys pasiekia savo pasirodymo šerdį, įeina rainelė. Ant scenos ji auga, auga vis daugiau, dėka jį palaikončio orkestro, pagaminto iš kedro medienos, muskuso ir tonka pupelės, kuri ją apkabina ir guodžia...
Tuštybės meilės sau darbas baigiasi vyraujančia rainele, gležna, miela ir žavia sielai.
Viršutinėse natose: vilkdalgis, geltonasis mandarinas, bergamotė;
Vidurinėse natose: imbieras, našlaitės, ISO super molekulė;
Apatinėse natose: kedras, muskusas, tonka pupelės.